Pakitusi obuolių lapų spalva: sužinokite apie chlorozės požymius obuoliuose

Turinys:

Pakitusi obuolių lapų spalva: sužinokite apie chlorozės požymius obuoliuose
Pakitusi obuolių lapų spalva: sužinokite apie chlorozės požymius obuoliuose

Video: Pakitusi obuolių lapų spalva: sužinokite apie chlorozės požymius obuoliuose

Video: Pakitusi obuolių lapų spalva: sužinokite apie chlorozės požymius obuoliuose
Video: How to Treat Chlorosis 2024, Lapkritis
Anonim

Spygliuočių vaisiai yra daugybės vabzdžių ir ligų grobis. Kaip atskirti, kas negerai, kai pakitusi obuolių lapų spalva? Tai gali būti daugybė ligų ar net čiulpiamų vabzdžių dėmėtumas. Obuolių, sergančių chloroze, spalvos pakitimas yra gana specifinis ir metodiškas, todėl galima diagnozuoti šį trūkumą. Paprastai tam, kad atsirastų chlorozė, turi atsirasti sąlygų derinys. Sužinokite, kas tai yra ir kaip nustatyti, ar pakitusi obuolių lapų spalva yra chlorozė ar kažkas kita.

Kas yra obuolių chlorozė?

Vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumas vaisiuose ir daržovėse gali smarkiai paveikti pasėlių derlių. Obuolių, sergančių chloroze, lapai pagelsta ir sumažės fotosintezės gebėjimas. Tai reiškia, kad mažiau augalinių cukrų skatina augimą ir vaisių gamybą. Daugelio rūšių augalai, įskaitant dekoratyvinius, yra paveikti chlorozės.

Obuolių chlorozė atsiranda dėl geležies trūkumo dirvožemyje. Tai sukelia pageltimą ir gali mirti nuo lapų. Geltonumas prasideda iškart už lapų gyslų. Jai progresuojant, lapas tampa geltonas su ryškiai žaliomis gyslomis. Blogiausiais atvejais lapai taps blyškūs, beveik b alti, o kraštai pasieks aapdegusi išvaizda.

Jaunų obelų lapų spalva pirmiausia pakinta ir jų būklė blogesnė nei vyresnio amžiaus. Kartais pažeidžiama tik viena augalo pusė arba visas medis. Dėl lapų pažeidimo jie negali fotosintezuoti ir gaminti kuro, skirto vaisių gamybai. Prarandamas derlius ir pablogėja augalų sveikata.

Kas sukelia obuolių chlorozę?

Geležies trūkumas yra priežastis, bet kartais ne dėl to, kad dirvožemyje trūksta geležies, o dėl to, kad augalas negali jos pasisavinti. Ši problema kyla šarminiuose dirvožemiuose, kuriuose gausu kalkių. Aukštas dirvožemio pH, viršijantis 7,0, kietina geležį. Tokios formos augalo šaknys negali jo ištraukti.

Vėsi dirvožemio temperatūra, taip pat bet kokia dirvožemio danga, pvz., mulčias, gali pabloginti būklę. Vandeniu permirkęs dirvožemis taip pat padidina problemą. Be to, vietovėse, kur buvo pašalinta erozija arba pašalintas viršutinis dirvožemio sluoksnis, chlorozė gali būti dažniau pasitaikanti.

Obelų lapų spalva taip pat gali pakisti dėl mangano trūkumo, todėl norint nustatyti problemą svarbu atlikti dirvožemio tyrimą.

Obuolių chlorozės prevencija

Dažniausias būdas kontroliuoti ligą yra stebėti dirvožemio pH. Augalams, kurie nėra vietiniai, gali prireikti žemesnio dirvožemio pH, kad jie pasisavintų geležį. Chelatinės geležies panaudojimas purškiant lapus arba įterpiant į dirvą yra greitas sprendimas, tačiau veikia tik trumpą laiką.

Laikų purškikliai geriausiai veikia vietose, kuriose dirvožemis yra prisotintas. Jas reikia pakartotinai naudoti kas 10–14 dienų. Augalai turėtų sužaliuoti maždaug po 10 dienų. Dirvožemio panaudojimasreikia gerai įterpti į dirvą. Tai nenaudinga prisotintoje dirvoje, bet puiki priemonė kalkingose arba tankiose molingose dirvose. Šis metodas yra ilgalaikis ir veiks 1–2 sezonus.

Rekomenduojamas: