Invazinių medžių šaknų informacija – sužinokite apie medžius su invazinėmis šaknimis

Turinys:

Invazinių medžių šaknų informacija – sužinokite apie medžius su invazinėmis šaknimis
Invazinių medžių šaknų informacija – sužinokite apie medžius su invazinėmis šaknimis

Video: Invazinių medžių šaknų informacija – sužinokite apie medžius su invazinėmis šaknimis

Video: Invazinių medžių šaknų informacija – sužinokite apie medžius su invazinėmis šaknimis
Video: Native vs Invasive Plants. Learn about Tap Roots 2024, Gegužė
Anonim

Ar žinojote, kad vidutinis medis turi tiek pat masės po žeme, kiek ir virš žemės? Didžioji medžio šaknų sistemos masės dalis yra viršutinėje 18–24 colių (45,5–61 cm) žemėje. Šaknys plinta bent iki tolimiausių šakų viršūnių, o invazinės medžių šaknys dažnai plinta kur kas toliau. Invazinės medžių šaknys gali būti labai destruktyvios. Sužinokime daugiau apie įprastus medžius, kurių šaknų sistema yra invazinė, ir apie invazinių medžių sodinimo atsargumo priemones.

Problemos dėl invazinių medžių šaknų

Medžiai, kurių šaknų sistema invazinė, įsiskverbia į vamzdžius, nes juose yra trys esminiai gyvybei palaikyti elementai: oras, drėgmė ir maistinės medžiagos.

Kai kurie veiksniai gali sukelti vamzdžio įtrūkimą arba nedidelį nuotėkį. Labiausiai paplitęs yra natūralus dirvožemio poslinkis ir judėjimas, nes jis susitraukia per sausras ir išsipučia, kai yra rehidratuotas. Kai vamzdyje atsiranda nuotėkis, šaknys ieško š altinio ir įauga į vamzdį.

Šaknys, kurios pažeidžia grindinį, taip pat ieško drėgmės. Vanduo įstrigo vietose po šaligatviais, asf altuotose vietose ir pamatais, nes negali išgaruoti. Medžiai su sekliomis šaknų sistemomis gali sukurti pakankamai spaudimo, kad įtrūktų arba pakiltų grindinys.

Paprasti medžiai su invazinėmis šaknimis

Šiame invazinių medžių šaknų sąraše yra keletas blogiausių pažeidėjų:

  • Hibridinės tuopos (Populus sp.) – hibridinės tuopos veisiamos greitam augimui. Jie vertingi kaip greitas plaušienos, energijos ir medienos š altinis, tačiau iš jų neauga geri kraštovaizdžio medžiai. Jie turi seklias, invazines šaknis ir retai gyvena kraštovaizdyje ilgiau nei 15 metų.
  • Gluosniai (Salix sp.) – Blogiausi gluosnių šeimos nariai yra verkiantys, kamščiatraukiai ir austrės gluosniai. Šie drėgmę mėgstantys medžiai turi labai agresyvias šaknis, kurios įsiveržia į kanalizacijos ir septikus bei drėkinimo griovius. Jie taip pat turi seklias šaknis, kurios pakelia šaligatvius, pamatus ir kitus asf altuotus paviršius ir apsunkina vejos priežiūrą.
  • Amerikos guoba (Ulmus americana) – drėgmę mėgstančios Amerikos guobų šaknys dažnai įsiveržia į kanalizacijos linijas ir kanalizacijos vamzdžius.
  • Sidabrinis klevas (Acer saccharinum) – sidabriniai klevai turi seklias šaknis, kurios atsiskleidžia virš dirvos paviršiaus. Laikykite juos atokiai nuo pamatų, važiuojamųjų takų ir šaligatvių. Taip pat turėtumėte žinoti, kad po sidabriniu klevu labai sunku auginti bet kokius augalus, įskaitant žolę.

Atsargumo priemonės sodinant invazinius medžius

Prieš sodindami medį, sužinokite apie jo šaknų sistemos prigimtį. Niekada nesodinkite medžio arčiau nei 10 pėdų (3 m) nuo namo pamatų, o medžiams su invazinėmis šaknimis gali prireikti 25–50 pėdų (7,5–15 m) vietos. Lėtai augančių medžių šaknys paprastai yra mažiau žalingos nei augančiųgreitai.

Medžius su besiskleidžiančiomis, vandens ištroškusiomis šaknimis laikykite 20–30 pėdų (6–9 m) atstumu nuo vandens ir kanalizacijos linijų. Pasodinkite medžius bent 10 pėdų (3 m) atstumu nuo važiuojamųjų takų, šaligatvių ir terasų. Jei žinoma, kad medžio paviršinės šaknys plinta, palikite bent 20 pėdų (6 m).

Rekomenduojamas: